Matavimo vienetų etalonų pagrindinė paskirtis yra šalyje atliekamų matavimų metrologinės sieties laidavimas. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) yra nustatytos ūkio veiklos sritys, kuriose naudojamoms matavimo priemonėms taikoma teisinė metrologinė kontrolė, t.y. privalomas metrologinės sieties laidavimas – matų vienetų etaloninių verčių perdavimas pamatiniams etalonams ir matavimo priemonėms.
Etalonų bazė Lietuvoje pradėta kurti 1997 m. esant decentralizuotai metrologijos struktūrai, kai programos vykdytojais tapo tiek mokslo institutai, tiek kiti kompetentingi ūkio subjektai, turintys tam tikrą techninę bazę, patalpas ir kvalifikuotus darbuotojus.
Metrologinio laidavimo tarptautinis pripažinimas vyksta dalyvaujant regioninių metrologijos organizacijų veikloje. Lietuva yra Europos regioninės metrologijos organizacijos (toliau – EURAMET) narė nuo 1999 m. Narystė šioje organizacijoje yra tiesiogiai susijusi su Lietuvoje atliekamų matavimų tarptautinės metrologinės sieties laidavimu, matavimo vienetų etalonų palyginimais su kitų valstybių etalonais. Būtina įvykdyti pagrindinius narystės kriterijus: metrologinės sieties grandinės su SI sistemos vienetais turi būti identifikuotos ir sietis vykdoma mažiausiai tris metus, Nacionalinis metrologijos institutas (toliau – NMI) privalo įrodyti, kad jis dalyvavo atitinkamuose tarptautiniuose palyginimuose ir EURAMET metrologijos projektuose, metrologijos sietį laiduoja laboratorijos, kuriose veikia kokybės vadybos sistema.
Lietuva šiuos reikalavimus vykdo ir tai sudarė prielaidas Valstybinei metrologijos tarnybai, kaip virtualaus NMI vadovui, 2001 m. balandžio 12 d. pasirašyti Nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimo liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, daugiašalio pripažinimo susitarimą (toliau – Daugiašalis pripažinimo susitarimas). Daugiašalio pripažinimo susitarimą parengė Tarptautinis svarsčių ir matų komitetas (toliau – CIPM), vadovaudamasis jam suteiktais Metro konvencijos įgaliojimais. Daugiašalio pripažinimo susitarimo tikslai: nustatyti matavimo vienetų nacionalinių etalonų lygiavertiškumo laipsnį; padėti pagrindą kalibravimo ir matavimo liudijimų, išduotų NMI, tarpusavio pripažinimui; tuo būdu aprūpinti šalių vyriausybes saugiu techniniu pagrindu platesniems susitarimams, susijusiems su tarptautine prekyba.
Kadangi Lietuvoje yra decentralizuota metrologijos sistema, tai pagal susitarimą virtualų NMI sudaro Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybinius etalonus išlaikančiomis institucijomis (Lietuvos energetikos institutu, Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Fizinių ir technologijos mokslų centru, Valstybės įmone Vilniaus metrologijos centru, UAB „Precizika Metrology“). Kiekviena iš minėtų institucijų pagal savo kompetenciją vykdo Daugiašaliame pripažinimo susitarime numatytą veiklą metrologijos srityje – tarptautinį matavimų vienovės ir sieties užtikrinimą, teikia metrologines paslaugas valstybinėms institucijoms ir ūkio subjektams, savo kompetencijos ribose atstovauja Lietuvai tarptautinėse ir regioninėse metrologijos organizacijose.
Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybės etalonus kuriančiomis ir išlaikančiomis institucijomis (NMI) įgyvendino Nacionalinio metrologijos instituto kokybės vadybos sistemą. Mūsų valstybės NMI kokybės vadybos sistemą sudaro valstybės laboratorijų kokybės vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO/IEC 17025:2006 standarto reikalavimus ir VMT kokybės vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus.
VMT, vykdydama organizacinę ir koordinacinę NMI funkciją, taip pat koordinuoja ir kokybės vadybos sistemos kūrimą bei įdiegimą, numato bendrus ryšius visų šių įstaigų kokybės sistemų vadyboje.
2010 m. vasario 24-25 dienomis įvykusiame kasmetiniame EURAMET techninio komiteto susitikime Briuselyje (Belgija) vėl buvo patvirtintas tarptautinis Lietuvos nacionalinio metrologijos instituto pripažinimas kokybės srityje.
Europos nacionalinių metrologijos institutų organizacija EURAMET, įvertinusi Lietuvos nacionalinio metrologijos instituto, kurį atstovauja Valstybinė metrologijos tarnyba kartu su valstybinių etalonų laboratorijomis iš Lietuvos energetikos instituto, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Valstybės įmonės Vilniaus metrologijos centro, kokybės vadybos sistemą, pripažino, kad ji atitinka Nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimo liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, daugiašalio pripažinimo susitarimo (toliau – MRA), parengto Tarptautinio svarsčių ir matų komiteto (CIPM), reikalavimus. Todėl, vėl po 5 metų nuo pirmąjį kartą gauto tokio pasitikėjimo ir pripažinimo, buvo patvirtinta, kad Lietuvos nacionalinio metrologijos instituto kokybės vadybos sistemomis pasitikima ir valstybinių etalonų laboratorijų deklaruojamos kalibravimo ir matavimų galimybės, kurios patalpintos tarptautinėje BIPM (tarptautinis svorių ir matų biuras) duomenų bazėje yra ir toliau pripažįstamos tarptautiniu mastu.
Pagal EURAMET patvirtintą procedūrą nacionalinių metrologijos institutų kokybės vadybos sistemos vertinamos pagal šiai organizacijai kasmet teikiamą metinę ataskaitą, o kas 5 metai atliekamas išsamus atsiskaitymas ir įvertinimas EURAMET techninio komiteto susitikimuose.
Šiuo metu yra sukurti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 466 „Dėl matavimo vienetų valstybės etalonų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 38-1380; 2008, Nr. 7-245) patvirtinti šie etalonai:
1. temperatūros vieneto valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Puslaidininkių fizikos institutas). Pirmas ruožas nuo -189,3 °C (83,8 K) iki 0,01 °C (273,16 K). Neapibrėžtis mažesnė kaip 0,003 °C esant -189,3 °C ir 0,001 °C esant 0,01 °C. Antras ruožas nuo 0,01 °C (273,16 K) iki 660,3 °C (933,5 K). Neapibrėžtis mažesnė kaip 0,001 °C esant 0,01 °C ir 0,004 °C esant 660 °C;
2. laiko ir dažnio valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Puslaidininkių fizikos institutas). Atkuriamo laiko vieneto sekundės neapibrėžtis mažesnė kaip 2xE-14 sekundės. Dažnio vieneto herco neapibrėžtis mažesnė kaip 2xE-14 herco;
3. galinių ilgio matų valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras). Matavimo ribos nuo 0,5 mm iki 100 mm, neapibrėžtis mažesnė kaip ± (0,5+0,5 L) mm, L – m;
4. oro (dujų) greičio vieneto valstybės etalonas(sukūrė valstybės laboratorija – Lietuvos energetikos institutas). Atkuriamas greičio vienetas nuo 0,2 m/s iki 60 m/s su neapibrėžtimi nuo ± 7 % iki ± 1 %;
5. oro (dujų) tūrio ir debito vienetų valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Lietuvos energetikos institutas). Atkuriami tūrio ir debito vienetai:
5.1. naudojant varpo tipo įrenginį debitams iki 16 m3/h su neapibrėžtimi, mažesne kaip ± 0,15 %;
5.2. naudojant kritinių tūtų įrenginį debitams iki 350 m3/h (pirmas etapas) su neapibrėžtimi, mažesne kaip ± 0,17 %;
5.3. naudojant pamatinį skaitiklių įrenginį debitams iki 6000 m3/h su neapibrėžtimi, mažesne kaip ± 0,30 %;
6. slėgio vieneto valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras). Absoliučiojo ir manometrinio slėgio matavimo ribos nuo 8 kPa iki 7 MPa dujų terpėje su neapibrėžtimi, mažesne kaip ±40•10-6 slėgio vertei. Manometrinio slėgio matavimo ribos nuo 0,5 MPa iki 500 MPa skysčio terpėje su neapibrėžtimi, mažesne kaip ±(50¸110)•10-6 slėgio vertei;
7. elektrinės varžos vieneto valstybės etalonas(sukūrė valstybės laboratorija – Puslaidininkių fizikos institutas). Atkuriamo elektrinės varžos vieneto omo neapibrėžtis neviršija ±2•10-7 omo. Atkuriamos 10 kiloomų etaloninės varžos vertės neapibrėžtis neviršija ±2•10- 3 omo;
8. skysčių (vandens) tūrio ir debito vienetų valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Lietuvos energetikos institutas). Matavimo ribos nuo 0,01 m3/h iki 100 m3/h, debito vienetai atkuriami su neapibrėžtimi, ne didesne kaip ±0,12 procento, o tūrio vienetai – su neapibrėžtimi, ne didesne kaip ±0,08 procento;
9. skysčių (naftos ir naftos produktų), kurių dinaminė klampa ne didesnė kaip 20 mPa×s, tūrio ir debito valstybės etalonas (sukūrė valstybės laboratorija – Lietuvos energetikos institutas). Matavimo ribos nuo 1 m3/h iki 120 m3/h, debito vienetai atkuriami su neapibrėžtimi, ne didesne kaip ±0,15 procento, o tūrio vienetai – su neapibrėžtimi, ne didesne kaip ±0,12 procento.
Toliau kuriami šie valstybiniai etalonai:
1. Elektrinės įtampos vieneto valstybinis etalonas (valstybės laboratorija Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras);
2. Metrologijos chemijoje etaloninių matavimo metodų ir priemonių kūrimas (valstybės laboratorija Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras);
3. Masės vieneto valstybinis etalonas(valstybės laboratorija – valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras);
4. Jonizuojančios spinduliuotės (radionuklidų aktyvumo) vieneto valstybinis etalonas (Valstybės laboratorija Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras).
Nuo 2008 metų pradėti kurti ir toliau kuriami šie valstybiniai etalonai:
1. Elektrinės talpos vieneto valstybinis etalonas (valstybės laboratorija – valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras);
2. Induktyvumo vieneto valstybinis etalonas (valstybės laboratorija – valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras).
Vykdant etalonų kūrimo programą atliekamas sudėtingas mokslinis, techninis-inžinerinis ir organizacinis darbas: metodo parinkimas, projekto ruošimas, patalpų įrengimas su tinkamomis klimatinėmis sąlygomis, įrangos įsigijimas, sumontavimas ir paleidimas, reikiamų etalono parametrų pasiekimo ir dokumentacijos ekspertų komisijai ruošimas. Sukurto etalono laikymas numato kasdienį etalonų parametrų ir aplinkos sąlygų monitoringą, matavimo rezultatų neapibrėžčių šaltinių tyrimus bei sumarinės neapibrėžties skaičiavimus, periodiškus sulyginimus su kitų šalių etalonais ir sulyginimų rezultatų matematinį apdorojimą.
Valstybinių etalonų laboratorijos dalyvauja tarpvalstybiniuose etalonų palyginimuose, kurie yra privalomi laiduojant Lietuvoje atliekamų matavimų privalomą metrologinę sietį tarptautiniu mastu. Pagal šitų palyginimų rezultatus EURAMET ekspertai įvertina etalonų kalibravimo ir geriausių matavimo galimybių duomenis ir, jeigu laboratorijos yra įdiegusios ir dirba laikydamosi Kokybės vadybos sistemos pagal LST EN ISO/IEC 17025:2006 strandarto reikalavimų, paskelbia juos Tarptautinio svarsčių ir matų biuro (toliau – BIPM) duomenų bazėje. Šitie duomenys yra Lietuvos metrologinės struktūros metrologinės sieties ir matavimų tarptautinio pripažinimo pamatas. Šiuo metu iš Lietuvos paskelbti duomenys apie ilgio, masės, slėgio, srautų, laiko ir dažnio matavimo galimybes, o temperatūros bei elektrinių parametrų duomenys rengiami.
Valstybinių etalonų poreikis grindžiamas ne tik valstybingumo požymiu, būtinybe būti lygiaverčiais partneriais su kitomis valstybėmis metrologijos srityje, tačiau ir ekonominiu požiūriu:
• valstybinių etalonų laboratorijos atlieka pamatinių ir darbinių etalonų kalibravimą, užtikrindamos nenutrūkstamą sietį su valstybės etalonų teikiamomis vertėmis;
• jeigu valstybė neturi savo tinkamos etalonų bazės, tai pamatiniai ir darbiniai etalonai pagal matavimų rūšis turi būti kalibruojami užsienio valstybėse. Kalibravimo kainos užsienyje daug didesnės negu Lietuvoje, o tai savo ruožtu didina gaminių savikainą.
VALSTYBINIŲ ETALONŲ LABORATORIJŲ ADRESAI:
VĮ Vilniaus metrologijos centras
S. Dariaus ir S. Girėno g. 23; LT-02189 Vilnius
www.vmc.lt
• Masės vieneto valstybinis etalonas, atsakinga Ilona Milkamanavičienė;
• Slėgio vieneto valstybinis etalonas, atsakinga Ksaverija Dapkevičienė;
• Galinių ilgio matų vieneto valstybinis etalonas, atsakinga Lilija Chaleckienė;
• Elektrinės talpos vieneto valstybinis etalonas, atsakinga Tatiana Zapolskene;
• Induktyvumo vieneto valstybinis etalonas, atsakinga Tatiana Zapolskene.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
Savanorių pr. 231, LT-02300 Vilnius
www.ftmc.lt
• Temperatūros vieneto valstybinis etalonas, atsakinga Lidija Safonova;
• Laiko ir dažnio vienetų valstybinis etalonas, atsakingas Rimanatas Miškinis;
• Elektrinės varžos vieneto valstybinis etalonas, atsakingas Gintautas Ambrazevičius;
• Elektrinės įtampos vieneto valstybinis etalonas, atsakingas Gintautas Ambrazevičius;
• Metrologijos chemijoje etaloninių matavimo metodų ir priemonių kūrimas, atsakingas Evaldas Naujalis;
• Jonizuojančios spinduliuotės (radionuklidų aktyvumo) vieneto valstybinis etalonas, atsakingas Arūnas Gudelis.
Lietuvos energetikos institutas
Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
www.lei.lt
• Oro (dujų) greičio vieneto valstybinis etalonas, atsakingas dr. Jurij Tankonogij;
• Oro (dujų) tūrio ir debito vienetų valstybinis etalonas, atsakingas dr. Jurij Tankonogij;
• Skysčių (vandens) tūrio ir debito vienetų valstybinis etalonas, atsakingas dr. Gediminas Zygmantas;
• Skysčių (naftos ir naftos produktų) tūrio ir debito vienetų valstybiniai etalonai, atsakingas dr. Nerijus Pedišius.
Informacija atnaujinta 2010 m. kovo 9 d.
Parengė vadovybės atstovė kokybei I. Lazdauskaitė.
